- skurliotas
- skur̃liotas sm. (3b) NdŽ, skurliótas (1) NdŽ žr. 1 skurlis: 1. Aprišo su skurliotais jo kojas M.Valanč. Poviliukas, kaišiodamas skurliotus, apstabdė kraują M.Valanč. 2. ppr. pl. NdŽ Anos šalies svotai per dureles ėjo, skur̃liotus privėrė (d.) Rm. Dėk šius parvilkėtus skurliotus CII727.
Dictionary of the Lithuanian Language.
